kenkinti

kenkìnti, -ìna, -ìno žr. 1 kankinti: Kaltininkus taip kenkino: vienus korė į sausą medį, kitus dybavojo prie dybo pririšusys, o kitus į viežą (bokštą) svadino S.Dauk. Į vyrą, taip kenkinamą, negalėjo veizėti S.Dauk.